brešyti

×brẽšyti, -ija (-yja), -ijo (l. brzeszczeć) 1. intr. Gs loti, ambryti (apie šunį): Nunešk šun[iui] ėsti, tegu jis nebrẽšija Br. 2. tr., intr. pliaukšti, niekus kalbėti: Melagis brẽšyja niekus J. Nebrešyk visus niekus Lkš. 3. intr. įkyriai prašyti: Atsistojęs ir brẽšija – nė kas jam duos, nė ką Gs.